edukologijos mokslo sistema

edukologijos mokslo sistema statusas T sritis švietimas apibrėžtis Jos struktūra pirmiausia remiasi žmogaus struktūros dalimis, kurias tiria atskiros edukologijos šakos: • somatiką (gyvenimo būdą) – dietetika, • psichiką (sielą) – psichopedija, • kultūrą (papročių, mokslo, meno, technikas) – didaktika, • dvasią – hodegetika. Šios keturios disciplinos sudaro visų ugdymo mokslo šakų sistemą. Dietetika tiria kūno kultūros, gyvensenos ugdymo praktiką ir teoriją, teikia metodines rekomendacijas. Psichopedija nagrinėja bet kokio pedagoginio susitikimo psichinių procesų, savybių ir būsenų plėtotę. Didaktika apima mokymo ir mokymosi, lavinimo ir lavinimosi panaudojant kultūros gėrybes klausimus. Dvasios bei dvasingumo, doros, bendrosios vidinės kultūros ugdymo problemas tiria hodegetika. Ugdymo procesą ir struktūrą tyrinėja edukologijos šakos: • ugdymo tikslus – teleologinė edukologija, • ugdymo sąlygas – ergonominė edukologija, • ugdytojų veiklą – šeimos edukologija, pedeutologija, • ugdytinių problemas – amžiaus tarpsnių, diferencinė psichopedija, vaikų ir jaunimo pedagogika, andragogika, • ugdymo veikėjų ir dalyvių sąveiką – komunikacinė edukologija, • ugdymo veikėjų ir dalyvių sąveikos valdymą – vadybinė edukologija, • ugdymo vyksmo kokybę – mokymo, švietimo, lavinimo, auklėjimo technologija, • mokslinius ugdymo tyrimus – edukologinė epistemologija. S. Šalkauskis skyrė pedagogikos mokslo sistemą nuo pagalbinių mokslų, kuriuos dar skirsto į vedamuosius ir grindžiamuosius. Vedamieji mokslai yra filosofija, sociologija, estetika, teologija, grindžiamieji – somatologija, psichologija, psichofizika. Šį sąrašą galima papildyti švietimo ekonomika, antropologija ir kt. Prie edukologijos sistemos taip pat dera skirti tikslines ugdymo sistemas, kurias tiria specialieji ugdymo mokslai: • neįgaliųjų ugdymą – oligofrenopedagogika, surdopedagogika, tiflopedagogika, • nusikalstančiųjų jaunuolių ugdymą – delinkventinė pedagogika, • kalinių ugdymą – penitencinė pedagogika, • beglobių ar asocialiųjų ugdymą – socialinė pedagogika. Edukologijos sistemai priklauso įvairioms ugdymo institucijoms skirtos disciplinos: • vaikų darželio pedagogika, • vidurinės mokyklos pedagogika, • aukštosios mokyklos edukologija, • meno mokyklų edukologija, • karo mokyklų edukologija, • policijos mokyklų edukologija, • profesinių mokyklų edukologija. Vykdomi ne tik minėtų sričių edukologiniai moksliniai tyrimai. Jie plečiasi pagal naujus kultūros, socialinio gyvenimo, informacinių technologijų plėtros poreikius, apima ir informacinių pedagogų rengimą, slaugos darbuotojų ugdymą, informacinių technologijų poveikį savarankiškos asmenybės ugdymui ir pan. Edukologijos sistemą papildo naujos disciplinos. Ypatingas dėmesys skiriamas edukologiją siekiant susieti su kitais mokslais, iš kitų mokslų perimti kai kurias žinias. Skiriamos šios edukologijos mokslo šakos: 1. Antropologinė pedagogika, 2. Filosofinė pedagogika, 3. Psichologinė pedagogika, 4. Sociologinė pedagogika, 5. Teologinė edukologija, 6. Istorinė pedagogika, 7. Lyginamoji edukologija ir kt. Šių šakų mokslininkai tyrinėja minėtus mokslus semdamiesi iš jų ugdymo mokslui reikalingų žinių. Pvz., psichologijos žinios reikalingos norint sudaryti praktinių priemonių sistemą, kaip ugdyti suvokimą, atmintį, mąstymą. Pedagogui būtina išmanyti psichinius procesus, savybes, būsenas, kad galėtų kurti ugdymo teoriją. Šios disciplinos dažnai painiojamos su kitais mokslais, kurie tyrinėja ugdymo problemas. Visiškai kitokia yra ugdymo antropologija, tyrinėjanti kultūriškai atsilikusių, pavyzdžiui, Ramiojo vandenyno salų etninių grupių ugdymo patirtį. Ugdymo filosofijos problemas tyrinėja filosofai, kartais ir kai kurie pedagogai. Kaip matyti, minėtos pagalbinių mokslų šakos savo tyrimų objektu laiko ir ugdymą. Yra ir daugiau ugdymo mokslo šakų. Naujai kuriasi vietovės, organizacijų edukologija. Mokyklinę higieną tyrinėja mokyklotyra, plečiasi ergonominė pedagogika. atitikmenys: angl. system of educational science vok. Erziehungswissenschaftssysteme rus. система едукологической науки